Atsiųskite naujieną! 
Per 2013 metus Europos bendrovė „ERGO Life Insurance” klientams Lietuvoje išmokėjo daugiau nei 38 mln. litų gyvybės draudimo išmokų, tačiau pasitaikė atvejų, kai draudimas nebuvo išmokėtas paaiškėjus, jog, pildydamas dokumentus, klientas nuslėpė reikšmingą informaciją apie savo sveikatos būklę ar gyvenimo būdą. Gyvybės draudimo žalų administravimo ekspertai tokių atvejų suskaičiuoja kelis per metus, tačiau pripažįsta, kai kurie lietuviai dėl keliais litais mažesnių draudimo įmokų vis dėlto ryžtasi rizikuoti savo ir savo šeimos gerove.
„Gyvybės draudimas gali palengvinti sergančiojo dalią arba padėti išgyventi sunkius momentus netekus artimo žmogaus, todėl, pateikdami klaidingą informaciją arba nuslėpdami kai kuriuos faktus, klientai visų pirma turėtų pamąstyti, ar norėtų palikti savo šeimą, vaikus be išmokos. Trumpuoju laikotarpiu toks nesąžiningas elgesys gal ir gali sutaupyti kelias dešimtis litų per metus, tačiau ilgainiui paaiškėja, kad nesąžiningi klientai ne sutaupo, o nuskriaudžia save ir artimuosius”, – teigia Europos bendrovės „ERGO Life Insurance” Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse Aistė Rudžinskytė.
Neatskleidus informacijos apie ligas, kuriomis klientas serga, išmokos yra sumažinamos arba visai nemokamos. Vienas skaudžiausių tokių atvejų nutiko, kai asmuo nuslėpė, jog prieš sudarydamas sutartį su draudimo bendrove jau gydėsi onkologinę ligą. Praėjus 2 metams, vyras dėl šios ligos mirė. Klientas apie savo susirgimą žinojo, tačiau sąmoningai jį nuslėpė, todėl jo šeima draudimo išmokos negavo. Panašiai baigėsi ir kita istorija, kai gyventojas tvirtino esąs sveikas, nors sirgo širdies liga.
Pasak Europos bendrovės „ERGO Life Insurance” Lietuvoje žalų administravimo ekspertų, tokių atvejų – vienetai, tačiau kiekviena iš tokių istorijų verčia susimąstyti. Dažniausi triukai, kurių imasi apsidraudžiantys asmenys, norėdami sumažinti draudimo įmoką – tai ligų, žalingų įpročių ar rizikingų pomėgių slėpimas. Taip pat dažnai pagražinama situacija dėl darbinės veiklos aplinkybių. Tokių gudrybių žmonės imasi tikėdamiesi sumažinti savo draudimo įmokas ir sutaupyti pinigų, tačiau nuslėpta liga ar kitas rizikos faktorius sumažina mėnesinę draudimo įmokos sumą vos keliais litais. Vis tik, nelaimės atveju, melagingai informacijai išaiškėjus, nesąžiningas klientas ar jo paveldėtojai gali netekti visų savo teisių į draudimo išmoką.
A. Rudžinskytės teigimu, yra tik kelios aplinkybės, dėl kurių draudimo bendrovės nedraudžia asmenų, tačiau beveik visais atvejais yra ieškoma abiem pusėms priimtino sprendimo. Esant didesnėms sveikatos problemoms, klientui gali būti pasiūlyta prisiimti tam tikrą su sveikata susijusią riziką, kuri padidins įmoką vos keliais procentais nei ji būtų standartinės rizikos atveju. Sudarius sąžiningą sutartį, išmoka bus mokama net tuo atveju, jei kliento sveikatos būklė paūmės dėl sutartyje įvardintos ligos.
Per praėjusius metus Europos bendrovė „ERGO Life Insurance” klientams Lietuvoje išmokėjo daugiau nei 38 mln. litų draudimo išmokų, iš jų beveik 1,2 mln. litų gyvybės draudimo išmokų apdraustųjų mirties atvejais, 857 tūkst. litų nelaimingų atsitikimų atvejais ir 104 tūkst. litų kritinių ligų ir darbingumo netekimo atvejais.
